žaltys

žaltys
žaltỹs sm. (3) Dk, K, Rtr, , , NdŽ, , DūnŽ, Sd, Plšk, Brt, Nm, (4) Š, DrskŽ, Ant, Zt; SD133,190, SD391, H, R, , D.Pošk, Sut, N, L, ŠT182,206, -ies sm. 1. S.Mast zool. nenuodingas į gyvatę panašus roplys (Natrix): Žaltys yra gražios žalsvai pilkšvos spalvos, o pakaušyje iš abiejų pusių turi po didelę geltoną arba oranžinę dėmę T.Ivan. Žaltỹs, anas nekanda nieko Nmč. Žaltys panašus į gyvatę, bet nekanda Sd. Kiti žálčius par gyvatę palaiko. Žálčio ausikės geltonos, gražūs žalčiaĩ Jrb. Žaltỹs ant nugaros turia driūžę Plšk. Žalčių galvos kai ančių ir uodegos smailios LMD(Sln). Žaltỹs, jo galvaitė mažukutė Btrm. Žalčių garbintojas S.Dauk. Žalčių̃ yra daiktais Grv. Bobutė sakydavo, kad jų gryčioj žaltỹs gyveno, pieną lakdavo Skp. Žaltỹs kiaušinius geria, kur vištos deda (iš gūžtų) Brb. O tas žaltỹs i varlėms minta Plng. Seniau žalčių̃ i gurbe, i malkinė[je] būdavo, dabar vaikas užaugs žal̃čio nematęs Mžš. Atšlaimą šiandie apskapojau (apsišienavau), žalčiaĩ šliaužioja, kad neužmint Slk. Ten, kur laikomi žalčiai, namuose net užsimušdamas nerasi jokios pelės . Iš gyvių ypač buvo globojami žalčiai, kuriuos laikydavo namuose, maitindavo, juos skriausti buvo nevalia . Juodus žalčius ir driežus kaipo sargus savo numų laiko ir gerbai S.Dauk. Žaltys paprastasis priklauso prie tų mūsų krašto gyvulių, kurių likimas nepasigailėjo E. ^ Gerbdavo žaltį ir ant žmogaus sakydavo: gudrus kaip žaltỹs Slč. Šnypštai it žaltys be ožkos pieno S.Dauk. Šnypščia lyg žaltys pieno negavęs KlvK111. Guli išsitiesęs kaip žaltys ant saulės LTR(Gdr). Žiba (Blizga End, Lnkv, Švnč) kaip žaltys, ėda kaip arklys (dalgis) LTR(, Vb). Dieną kap lankas, naktį kap žaltys (diržas) LTR(Smn). 2. bet koks gyvatėms priklausantis gyvūnas: Žalčių liežuvis yra ilgas ir dvišakis, ale labai minkštas Kel1851,190. Smaugiančiasis žaltỹs I. Tarškąs žaltỹs I. Žaltys vandeninis SD392. Kas metą nusimauja žaltys vieną kartą savo senąją odą kaip kokią pirštinę ir įgauna naują Kel1851,190. Atsijauninimas žalčio SD212. Išnara žalčio R309, 414. Užlipa žaltỹs in lentynos, inkiša snapą ir inleidžia nuodus puodynėlėn Dgč. Žaltys kai įkąsdavo, rūgusį pieną dėdavo PnmŽ. Kojoms basomis gyvates mindžiosi, ant viršaus žalčių be žaizdo vaikščiosi KN80. Ar yra jūsų tarpe žmogus, kurs, jei jo sūnus prašytų duonos, paduotų jam akmenį? Arba, jei prašytų žuvies, argi paduotų jam žaltį? SkvMt7,10. Per lauką tep greit vyniojasi tie žalčiaĩ Stk. Laikyk anty žaltį, kol atšils, šnypš ir įkąs J. Jame (akmenyje) iškaltas buvo saulės ženklas ir vaisingumo simbolis – žaltys J.Marcin. Cyrulis biednas dideliai išsigando, mato, kad jau aną žaltỹs sukąsnos PP22. Ten (vyšnyne) tu rasi žalį žaltį KlpD4. Kaip išejo nusimaudę [trys mergaitės iš upės], žiūria, kad ant mažosios panos drabužių apsirietęs žaltys LMD(Lg). Žalty žalty žaltinėli, jeigu gyvas – pieno puta, jei negyvas – kraujo puta LTR(Kur). Rodėsi, trioba tapo lizdu ugninių žalčių: prie kiekvieno viedro vandens girdėt buvo pasiutusis šnypštimas, raičiojosi kamuoliai nevidonų Vrp1890,100. | Kelias žalčiu vingiavo Šlč. Dūmai raitėsi apie lempą, šliaužiojo melsvais žalčiais paluby M.Katil. ^ Būkiat kytrūs kaip žalčiai ir prasti kaip karveliai BPI109. Sudžiūvęs kaip žaltys ant lukšto Kos36. Koks žaltys, tokie ir žalčiukai LTsV156. 3. gyvūnas, kuris, pasak Biblijos, sugundė Ievą; blogio įsikūnijimas: Ir žaltys buvo kytresnis, nei visi žvėrys ant lauko, kurius Dievas Ponas buvo padaręs BB1Moz3,1. Žalčiai, giminė gyvačių, kaipo galėsite išvengt papeikimo peklos Ch1Mt23,33. Kad galvą žalties (kursai rodijo žmogui neklaužadosp) sutrintų, grieką ir smertį nukeltų Ch1Moz(prakalba). Dievas seniai pasakė, kad žalčiop bylojo DP397. Ir rojuje velnias kalbėjo su Ieva personoje žálčio DP196. Idant Ieva su anuo senuoju žálčiu nekalbėjus, tad būtų ir savęs, ir mūsų nepražudžius DP473. Žaltys Ievą prigavo KlM211. O saldus tatai gėluo, o tikrai kaip žaltys šlapias po žoles tas baisus gundinimas tuose žadėjimuose jo MP111. | prk.: Ateis laikas, atsiskaitysi su visais priešais, o dabar pasiversk žalčiu A.Vien. ^ Kad jau užsikabino ant sprando kai žaltys, tai jau ir sunku nusikratyt Sln. Vyras antsėdo muni kaip žaltỹs Ievą Šts.prk. blogis: [Krikščionis] tur žálčius imt, tai yra buklias ir užslėptas dūmas ir pagundijimus velino tur išimdinėt ir atmetinėt ižg širdies, ik kolei neimbingės, arba įgalėsis DP228. Ir negundykime taipajag Christuso, kaip nekurie iš jų gundė ir nuog žalčių prapuolė VlnE97-98. Veikiau patikėjo žalčiui, arba velniui, nekaip Dievui M.Valanč. 4. scom. keik. nenaudėlis, bjaurybė: Sakė esąs geras, o toks pat žaltỹs Trk. Vaikali, kur tokį žáltį (vyrą) nutvėrei? Rdn. Žaltỹ tu raudonasis, išnara velnių, ar ilgai tu muno kraujį gersi? Trk. Aš pažįstu tą žáltį iš pat jaunų dienų Trk. Patykojęs nuleisu strėnas žálčiuo (primušiu) Krš. Ale toks žaltỹs, ištiža, toks slunkius, kad sunku ir nupasakoti Akm. Kad žaltỹs priėdęs ir sau [ramiai] sėdėtų . Ans tų vaikų žalčių̃ tura mažų didelių daug Trk. Tik, žalčiaĩ, mun niervų negadinkiat Trk. Tie Stalino žalčiaĩ, i da padailina daba Kv. Eik tu, žemės žalty, žaliasis velne tu! Ggr. Priskundė, primelavo žaltys K.Bor. Tai žaltys merga! LKGI170(Ss). Žaltỹ tu miško, ar matei, ar žinai?! Krš. Velnias tenai [moteris], žálčio liežuvis, žálčio žodžiai Krš. Maskvos žalčius grūskim į sniegus ir šalčius (d.) LTII382(Bs). ^ Ryt anas arielką gers kap žaltỹs Zt. Ne nemoka jauni, o tingi dirbt kap žaltùkai koki Brš. Eina par laukus kaip žaltỹs (gyvulys), nemožna nei privyt Brž. Jis kai žaltỹs raĩtės, kol išsivyniojo (išsisuko) Tr. Neša kaip žaltys plaktuką Prn.kas gudrus, apsukrus: Mokėjo, žaltys, neblogai išardyti ir sudėti automatą J.Ap. 5. toks keiksmas: Ale šalta diena, žaltỹs Šts. Žálčio vė[ja]s: puta kiaurai par drobužį LKT95(Krš). Žalčiaĩs apdeda, išdirba visai [p]Bb. Skauda dantis, begydant galia par pusę sprogti, žaltỹs Kv. O dabar visi prisigera tos žálčio arielkos Plt. Žálčio, kaip bijau perkūnijos Akm. Jug ta mun nė kokio sunkumo nė[ra], pats žaltỹs dirba Kl. Išsigandau, žaltẽli, biskį skrupą mun įvarei Ub. Kame tu, žaltỹ, gausi pensiją, ka tu nėkame nesi dirbęs Trk.
◊ gývas žaltỹs labai daug: Gývas žaltỹs tų musų̃ Trk. Tu gyvolių laikai gývą žáltį Trk.
kaĩp žáltį labai smarkiai: Mušiau primynęs[is] kaĩp žáltį End.
nuo [patiẽs] žálčio labai: Piktas jau ans yra nu žálčio LD393(Trk). Skausta pilvas nu patiẽs žálčio Trk.
žálčio lùnkas NdŽ bot.
1. KlvK82 bulvė karklavijas (Solanum dulcamara).
2. P, Akm, Krp, Prk žalčialunkis: Su žálčio lùnku pabado dantis ir išbirna Krš.
žalčio česnakas P, LBŽ bot. meškinis česnakas (Allium ursinum).

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем написать курсовую

Look at other dictionaries:

  • žaltys — žaltỹs dkt. Anksčiaũ žálčius globódavo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • Žaltys — The Žaltys is a Baltic spirit that is a guardian of the home. It was kept as a pet, and in modern Baltic tradition it lives by the stove, and is a sacred animal of the sun goddess Saulė, who would weep if she saw a dead Žaltys. The Žaltys was… …   Wikipedia

  • žaltys — ▪ snake       in ancient Baltic traditions, a harmless green snake highly respected as a symbol of fertility and wealth. To ensure the prosperity of family and field, a žaltys was kept in a special corner of the house, and the entire household… …   Universalium

  • apriesti — apriẽsti, apriẽčia (àpriečia), àprietė tr. 1. N, K apvynioti, apsukti: Merga àprietė galvą su kaspinais J. Liuob apriẽs aplei visą galvą bukietus išpurėtus Trk. Paėmei žalią medį, teip šitai àprietei, o čia įverti šniūruo ta skylė tur… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvynioti — tr. J.Jabl, Rtr, Š, DŽ, NdŽ, KŽ 1. SD1103, R, R71,378, MŽ, MŽ94,507, MŽ213, D.Pošk, N, L, LL101,116,174, BŽ265 apsukti, apriesti apie ką, ant ko: Apvynioju, apviju SD204. Avỹniok autelį ar lopinuką an piršto [p]Dbč. Apvynioja šerius aplink vinę… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • lukštas — 1 lùkštas sm. (2, 4) K bot. 1. P, Gd, Škn vėdryninių šeimos augalas, pelkinė puriena (Caltha palustris): Pievos žėlė beregint: geltonieji lukštai, saulės krisleliai, balos, gegužės, kvynai – jau puošė žaliąjį pievų rūbelį LzP. Gerosios žolės… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • raityti — raityti, raĩto, raĩtė K iter. riesti. 1. tr. DŽ vynioti, sukti (į ritinį): Raityk rankoves, kad nesušlaptum, bemazgojant [=bemazgodama] mazginį J. Bernas raĩto rankoves ir graibis balon nugrimzdusį viedrą Ds. Piemuo vis aukštai kelnes raĩto,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • šnypšti — šnỹpšti, čia ( ta KŽ; N), tė K, KŽ 1. intr. N, K, M, L, LL70,244, Rtr, Š, DŽ, NdŽ išduoti duslų garsą, panašų į tęsiamą „š“ (apie gyvatę, žaltį, žąsį, besiveržiančius garus ir pan.): Gyvatė, kai eini artyn, šnỹpščia Dkš. Ans (žaltys) teip… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • žaltynas — 1 žaltỹnas sm. (4) 1. jauniklis žaltys, žalčiukas: Jauniklis žaltỹnas, o senis – žaltys Dbč. Mes vieną rozą ka mėžėm tvartą, tai radom [kiaušinių], tai žaltynaĩ jau buvo, ka pralupė Kb. ^ Byzgia byzgia kap žaltỹnas Vlk. 2. žr. žaltys 2: Na,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • želtys — 2 želtỹs sm. (4) J.Jabl, Š, LD138, ZtŽ, Rk 1. žr. žaltys 1: Močia išeina, ateina, žiūria – želtỹs gulia par vaiką Skp. Sodželkoj yra tokių žalių kaip ir želčių̃, intrauks Pnd. Želtỹ, želtỹ, želtuolė̃li, ar da gyvas pieno kunkulas Pnd. Šaknis… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”